Abi lecitino formos pasižymi panašiomis savybėmis ir organizme veikia panašiai. Pagrindinis skirtumas dažniausiai susijęs su kilme ir individualiais pasirinkimais. Sojų lecitinas yra dažniau naudojamas, turi daugiau mokslinių tyrimų ir paprastai būna ekonomiškesnis. Tuo tarpu saulėgrąžų lecitinas dažnai pasirenkamas žmonių, kurie vengia GMO produktų arba yra alergiški sojai.

Lecitiną rekomenduojama vartoti kartu su maistu, ypač turinčių riebalų, nes tai riebaluose tirpi medžiaga. Paros metas nėra griežtai apibrėžtas, svarbiausia – reguliarus vartojimas.

Taip, dauguma lecitino papildų yra tinkami veganams. Sojų ir saulėgrąžų lecitinas yra augalinės kilmės, todėl tinka žmonėms, kurie laikosi augalinės mitybos. Tačiau lecitinas, išgaunamas iš kiaušinių, nėra laikomas veganišku produktu, todėl prieš renkantis papildą verta patikrinti jo kilmę.

Lecitino papildai dažniausiai gali būti vartojami kartu su gydytojo paskirtu gydymu, įskaitant cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Vis dėlto prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų įvertinta individuali sveikatos būklė ir vartojami vaistai.